- meduotas
- medúotas, -a adj. (1) 1. SD152, OG183, Skr su medumi medum suteptas, aplipęs: Korys medúotas J. Mikė dabar laižo meduotus savo pirštus P.Cvir. Ant meduotų daiktų puola bitės rš. Meška ten meduotą leteną čiulpia ir vėl pavasario laukia Blv. | prk.: Ką aš paprašysiu medúotais žodeliais – nieko neklauso, ir visa Klt. ^ Medúotas lūpas visi laižo, kruvinų niekas nenori Srd. 2. N, [K] gausus medaus. 3. su lipčium (saldžia limpama medžiaga): Jeigu peržydėjusių rugių varpos yra meduotos, tais metais bitės daug medaus prineš LTR(Rm).
Dictionary of the Lithuanian Language.